Emocinė krizė užklumpa netikėtai: ar pasiruošę padėti sau ir kitiems?
Emocinė krizė užklumpa netikėtai: ar pasiruošę padėti sau ir kitiems?
Emocinė krizė gali užklupti bet kurį iš mūsų – netikėtai ir skaudžiai. Kartais ją sukelia netektis, skyrybos, smurtas, savižudybės grėsmė ar tiesiog per ilgas susikaupusio streso laikotarpis, kai žmogui pasidaro sunku tvarkytis su kasdienybe. „Nežinojau, kur kreiptis. Atrodė, kad niekam tai nerūpi“, – tokius žodžius dažnai išgirsta psichologinę pagalbą teikiantys specialistai. Ši frazė atskleidžia ne tik vienatvę krizėje, bet ir informacijos trūkumą apie pagalbos galimybes.
Žmonės į krizę reaguoja labai įvairiai. Vieni užsisklendžia, nutolsta nuo artimųjų, ima vengti bendravimo ar darbo. Kiti tampa irzlūs, impulsyvūs, net agresyvūs. Kai kuriems krizė pasireiškia fiziniais simptomais – nemiga, nuovargiu, skausmais. Ilgainiui, jei pagalba negaunama, krizė gali peraugti į gilų emocinį išsekimą ar net bandymą nusižudyti.
Pastebėti, kad kažkam šalia reikia pagalbos, ne visada lengva. Tačiau net subtilūs ženklai – kalbos apie gyvenimo beprasmybę, nuovargį, atsisveikinimas, daiktų dalinimas ar staigus tylumas – gali būti labai svarbūs. Kartais dvejojame: ar tikrai tai ženklas, ar tik mano įtarimai? Tačiau šiuo atveju geriau paklausti, pasidomėti ir būti šalia, nei nutylėti. Atviras pokalbis, supratimas, išklausymas – tai pirmieji žingsniai, kurie gali tapti gyvybiškai svarbūs.
Jei matote, kad žmogui sunku, verta drąsiai kalbėtis. Nereikia turėti atsakymų į visus klausimus – pakanka parodyti, kad jums rūpi. Galite tiesiog pasakyti: „Pastaruoju metu pastebėjau, kad atrodai labai pavargęs. Nerimauju dėl tavęs.“ Svarbiausia – kalbėti atvirai ir be spaudimo. Kartais užtenka paprasto buvimo šalia, kad žmogus pasijustų saugesnis ir išgirstas.
Emocinėje krizėje esantiems žmonėms labai svarbu žinoti, kur kreiptis. Tačiau ne mažiau svarbu ir aplinkinių gebėjimas padėti jiems tą pagalbą pasiekti. Neretai artimieji ar kolegos pirmieji pamato pokyčius elgesyje, tačiau nežino, ką daryti toliau. Tokiais atvejais verta žinoti apie galimybę kreiptis į specialistus, kurie ne tik padeda patiriantiems psichologinę krizę, bet ir konsultuoja tuos, kurie nori padėti kitiems.
Pirmas žingsnis padedant sau ar kitam – pripažinti, kad situacija rimta, ir ieškoti pagalbos. Emocinė parama yra pasiekiama, prieinama, anoniminė. Pokalbis su specialistu telefonu leidžia kalbėtis saugiai, be vertinimo, gauti palaikymą ir aiškesnį supratimą apie savo ar kito žmogaus būklę.
Svarbu suprasti, kad psichologinės krizės poveikis retai apsiriboja tik vienu žmogumi. Netikėta netektis, savižudybė, smurtinis įvykis ar kita stipri trauma gali paveikti visą šeimą, kolektyvą ar bendruomenę. Tokiose situacijose kyla ne tik stiprus emocinis skausmas, bet ir pasimetimas, įtampa, kaltės ar bejėgiškumo jausmas. Skirtingi žmonės reaguoja skirtingai – vieni tyliai kenčia, kiti susipriešina, treti negali grįžti prie įprasto ritmo. Dažnai tokiomis aplinkybėmis savarankiškai susitvarkyti tampa labai sunku, tačiau svarbu žinoti, kad pagalbos yra, ir ji gali būti pritaikyta tiek pavieniams asmenims, tiek grupėms.
Vienas iš pagalbos šaltinių – Psichologinių krizių pagalbos centras. Skambindami trumpuoju numeriu 1815 žmonės gali gauti nemokamą emocinę pagalbą psichologinės krizės metu, pasikonsultuoti apie savižudybės riziką – tiek dėl savęs, tiek dėl artimųjų, sužinoti, kaip atpažinti pavojingus ženklus, kaip kalbėti su žmogumi krizėje, kur kreiptis toliau.
Esant situacijai, kai krizė paveikia didesnę grupę žmonių – šeimą, bendruomenę, organizaciją, mokyklą ar kitą kolektyvą, teikiama ir mobilios psichologinės pagalbos komandos pagalba, kuri atvyksta į vietą padėti išgyventi sukrėtimą ir pradėti emocinį sveikimą.
Psichologinių krizių pagalbos centras (PKPC) jau penkerius metus teikia profesionalią psichologinę pagalbą asmenims, šeimoms, bendruomenėms ir organizacijoms, susidūrusiems su krizėmis. Centro specialistai – patyrę psichologai ir psichoterapeutai – konsultuoja įvairiais krizinių situacijų atvejais, įskaitant savižudybės grėsmę, staigią artimojo mirtį, smurtinius įvykius ar nelaimingus atsitikimus. Paslaugos teikiamos nemokamai, skambinant trumpuoju numeriu 1815 darbo dienomis nuo 9 iki 19 val., šeštadieniais nuo 9 iki 15 val., įskaitant šventines dienas.
Esant poreikiui, PKPC organizuoja mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos atvykimą į įvykio vietą, siekiant suteikti pagalbą tiesiogiai paveiktiems asmenims ar grupėms. Šios komandos teikia individualias ir grupines konsultacijas, padeda organizacijoms ir bendruomenėms suvaldyti krizės padarinius bei planuoti tolimesnius veiksmus.
Norėdami geriau suprasti visuomenės informuotumą apie PKPC teikiamas paslaugas ir jų prieinamumą, kviečiame skirti kelias minutes ir užpildyti trumpą anoniminę apklausą. Jūsų nuomonė padės mums tobulinti paslaugas ir užtikrinti, kad pagalba pasiektų tuos, kam jos labiausiai reikia.
